Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis (Dotnuva)

 Vienuolynas, Lietuvos paveldas

 Įkelti nuotrauką

Autentišką XVIII amžiaus pirmosios pusės - XIX amžiaus vidurio kompleksą sudaro išlikę bažnyčia, šventoriaus tvora, vakarinis vienuolyno namas, rytinis vienuolyno namas, šiaurinio vienuolyno namo rūsys, svirnas, daržinė, ledainė, pirtis.
1699 metais Dotnuvos miestelio savininkai LDK referendorius Jonas Vladislovas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė pasikvietė iš Vilniaus bernardinus. 1701 metų rugpjūčio 16 dienos fundaciniu aktu jie skyrė pranciškonų observantų vienuolynui žemės, sodų ir daržų, suteikė privilegijų bei įsipareigojo pastatyti naują mūrinę bažnyčią. 1703 metais pradėtas statyti vienuolynas, o naujos bažnyčios statybos, nežiūrint fundatorių įsipareigojimų, nepavyko pradėti greitai. Nauji mūriniai vienuolyno pastatai pradėti tik 1768 metais, o mūrinė bažnyčia statyta nuo 1773 iki 1810 metų. Statybas organizavo patys vienuoliai, darbus lėšomis rėmė įvairūs aukotojai. Tik atsikėlę į Dotnuvą bernardinai ėmė skatinti pamaldumą Švenčiausiai Dievo Motinai ir platinti švento Antano Paduviečio kultą.
1990 metais Dotnuvoje įsikūrė veiklą Lietuvoje atnaujinęs kapucinų ordinas ir šis konventas tapo kapucinų Lietuvos Lurdo Švenčiausios Mergelės Marijos viceprovincijos centru. Nuo 1991 metų čia veikia kapucinų noviciatas.
vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Dotnuvos.htm
kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0F0AAA53-726F-4ABF-...