Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis (Vilnius)

 Paveldas, Vienuolynas, Įdomi vieta

 Įkelti nuotrauką

Vienuolyno ansamblio statiniai stovi ant Švč. Trejybės kalvos, kuri garsėja tuo, jog čia buvo trijų pirmųjų Lietuvos krikščionių kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus mirties vieta. Pasak legendos, 1347 metais Algirdo žmona Julijona jų garbei pastačiusi medinę cerkvę. XVI amžiuje bažnyčia buvo funduojama Konstantino Ostrogiškio kaip stačiatikių cerkvė. Pradėta ir vienuolyno statyba. Po 1596 metų Bresto unijos 1607 metais į šią vietą atsikėlė bazilijonai, 1610 metais čia prisiglaudė ir bazilijonės. Pirmuoju unitų bažnyčios ir vienuolyno fundatoriumi laikomas unitų archimandritas Velaminas Rutskis. Vilniaus bazilijonų vienuolynas tapo unitų bažnyčios ir 1617 metais įkurtos bazilijonų Švč. Trejybės provincijos centru. Veikė noviciatas, 1596 metais perėmus buvusią Mamoničių spaustuvę, unitai pradėjo knygų leidybą. 1622 metais Eustachijus Korsakas - Golubickis pastatydino Šv. Luko koplyčią, 1628 metais Jono Kolendos lėšomis kitoje statinio pusėje išmūryta Šv. Kryžiaus Išaukštinimo koplyčia. Jonušo Tiškevičiaus palaidojimo tikslu 1642 metais buvo išmūryta kripta ir pastatyta Švč. Dievo Motinos Apsilankymo, arba Skuminų koplyčia. Po 1760 metų gaisro, vadovaujant architektui Jonui Kristupui Glaubicui, bažnyčia pailginta, pastatyti vakarų ir rytų fasadų kampuose bokšteliai, pastatyti Bazilijonų vienuolyno vartai. Bažnyčia rekonstruota XIX amžiuje.
1821 metais bazilijonai išvaryti, jų šventovėje įkurta stačiatikių Apreiškimo cerkvė ir seminarija. Vyrų vienuolyno sparne įrengtas kalėjimas, kuriame 1823—1824 metais kalinti Vilniaus universiteto studentai, Filaretų organizacijos nariai, tarp kurių kalėjo ir poetas Adomas Mickevičius, mokslininkas Ignas Domeika, sukilimo vadas Simonas Konarskis. 1919 metais vienuolynas buvos perduota katalikiškai Šventojo Vincento Pauliečio draugijai. 1992 metais ansamblis gražintas unitams. Vienuolyne įsikūręs Šv. Juozapato bazilijonų ordinas, bažnyčioje pamaldos vyksta ukrainiečių kalba.
vienuolynai.mch.mii.lt/V55-63/Vilnbazil.htm
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=681