Jėzuitų vienuolyno ir kitų statinių kompleksas (Vilnius)

 Botanikos sodas, Napoleonic Wars 1803-1815 (en), Lietuvos paveldas

 Įkelti nuotrauką

Nuo XVI amžiaus pradžioje ši Lukiškių priemiesčio dalis, į kurios sudėtį pateko ir Neries vingis, priklausė Radviloms. XVI amžiaus viduryje pastatyti mediniai dvaro rūmai. 1555-1565 metais rūmuose rinkdavosi pirmosios protestantų bendruomenės nariai, 1558 metais pradėjo veikti reformatų mokykla. Stanislovas Radvila, perėjęs į katalikybę, 1593 metais Lukiškių dvaro dalį su rūmais užrašė universitetą įkūrusiems jėzuitams.
Vadinamosios Jėzuitų Lukiškės iki ordino panaikinimo buvo intelektualiniu ir kultūriniu centru bei poilsio vieta. Čia dažnai viešėdavo Lenkijos karaliai, Lietuvos didieji kunigaikščiai, įvairių valstybių pasiuntiniai, vykdavo akademinių laipsnių teikimo ceremonijos. Su Jėzuitų Lukiškėmis siejama ir farmacijos mokslo pradžia Lietuvoje.
1774 metais panaikinus Jėzuitų ordiną vienuolyno rezidencija su žeme parduota Vilniaus vyskupui Ignui Jokūbui Masalskiui. 1812 metais ruošiantis karui su Prancūzija čia viešėjo caras Aleksandras I, kur ir sužinojo apie Napoleono persikėlimą per Nemuną. Prancūzų kariuomenė buvusio vienuolyno pastatuose įrengė karo lauko ligoninę. Po karo dvarą perėmė valstybės iždas. Nuo 1826 metų čia buvo kareivinės, artilerijos mokykla, parako sandėliai. 1832-1842 metais veikia Medicinos chirurgijos akademijos Veterinarijos fakultetas. Po 1850 metų įsteigta pieno ir kumyso ferma. 1870 metais galutinai nugriauti reprezentacinių rūmų likučiai. 1921 metais Vingio ferma perduota Stepono Batoro universiteto botanikos sodui steigti. Nuo 1940 metų veikia Vilniaus universiteto botanikos sodas.
www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/lankymas/sodas-vingyje
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=338...