Vingio parkas (Vilnius)
Lithuania /
Vilniaus /
Vilnius
World
/ Lithuania
/ Vilniaus
/ Vilnius
Tlālticpactli / Lietuva / Vilniaus apskritis
Parkas, Lietuvos paveldas
Miškingas parkas yra įsikūręs palei kairįjį Neries krantą. Ties upe krantai labai skardingi, prie jų yra pasivaikščiojimo takų, dalis jų asfaltuoti. Parkas yra labai pamėgtas sportininkų, dviratininkų. Parko estradoje iki šiol vyksta Dainų šventės.
1441 metų privilegija Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Lukiškių priemiestį drauge su Vingio parko teritorija skyrė Vilniaus miestui. XVI amžiaus pradžioje ši Lukiškių priemiesčio dalis priklausė Radvilų dvarui. Vingio miško pakraštyje Radvilos buvo įsirengę žvėryną. 1774 metais panaikinus Jėzuitų ordiną vienuolyno rezidenciją su žeme parduota Vilniaus vyskupui Ignui Jokūbui Masalskiui, kuris Vingio šilą nutarė paversti miesto parku. Vingio šilas XIX amžiuje tapo mėgiama aukštuomenės iškylų vieta.
Vingio šilo laukymės buvo naudojamos karinėms pratyboms. XIX amžiaus 7-ame dešimtmetyje suprojektuotas ir įrengtas viešasis miesto parkas. Dalis Vingio dvaro žemių padalinta sklypais ir apstatyta, tolesnę urbanizaciją sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas.
Po Antrojo pasaulinio karo kapinių vietoje įrengti atrakcionai. 1947 metais parengtas ir pradėtas realizuoti V. Veselovskio „Liaudies kultūros ir poilsio parko“ projektas: pastatytas stadionas, nutiesti keliai, siaurukas pritaikytas vaikų geležinkeliui, atkurtas Botanikos sodas. 1960 metais didžiojoje Vingio laukymėje įrengta estrada Dainų šventėms. 1986 metais demontuotas geležinkelis. Estrados aikštėje vyko Sąjūdžio mitingai, buvo sutiktas popiežius Jonas Paulius II.
www.vingioparkas.lt
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=306...
1441 metų privilegija Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Lukiškių priemiestį drauge su Vingio parko teritorija skyrė Vilniaus miestui. XVI amžiaus pradžioje ši Lukiškių priemiesčio dalis priklausė Radvilų dvarui. Vingio miško pakraštyje Radvilos buvo įsirengę žvėryną. 1774 metais panaikinus Jėzuitų ordiną vienuolyno rezidenciją su žeme parduota Vilniaus vyskupui Ignui Jokūbui Masalskiui, kuris Vingio šilą nutarė paversti miesto parku. Vingio šilas XIX amžiuje tapo mėgiama aukštuomenės iškylų vieta.
Vingio šilo laukymės buvo naudojamos karinėms pratyboms. XIX amžiaus 7-ame dešimtmetyje suprojektuotas ir įrengtas viešasis miesto parkas. Dalis Vingio dvaro žemių padalinta sklypais ir apstatyta, tolesnę urbanizaciją sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas.
Po Antrojo pasaulinio karo kapinių vietoje įrengti atrakcionai. 1947 metais parengtas ir pradėtas realizuoti V. Veselovskio „Liaudies kultūros ir poilsio parko“ projektas: pastatytas stadionas, nutiesti keliai, siaurukas pritaikytas vaikų geležinkeliui, atkurtas Botanikos sodas. 1960 metais didžiojoje Vingio laukymėje įrengta estrada Dainų šventėms. 1986 metais demontuotas geležinkelis. Estrados aikštėje vyko Sąjūdžio mitingai, buvo sutiktas popiežius Jonas Paulius II.
www.vingioparkas.lt
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=306...
Vikipedijos straipsnis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vingio_parkas
Artimiausi miestai:
Koordinatės: 54°40'58"N 25°14'24"E
- Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis 5.1 km
- Panerių miško parkas 6.1 km
- Baltosios Vokės miškas 8.4 km
- Juodšilių miškas 9 km
- Girulių miškas 11 km
- Verkių miškas 13 km
- Dirkliškių miškas 13 km
- Račkūnų miškas 16 km
- Trakų istorinis nacionalinis parkas 30 km
- Neries regioninis parkas 32 km
- Jėzuitų vienuolyno ir kitų statinių kompleksas 0.5 km
- Žvėryno krantinė 0.9 km
- Šaltūnai 0.9 km
- Žvėrynas 1 km
- Karoliniškių tylioji viešoji zona 1.3 km
- Žvėryno seniūnija 1.4 km
- Karoliniškių seniūnija 1.8 km
- Vilkpedės seniūnija 2.5 km
- Lazdynų seniūnija 3 km
- Panerių seniūnija 8.7 km