Pacų rūmai (Vilnius)

 Rūmai, Barokas, Architektūrinis paveldas

 Įkelti nuotrauką

Triaukštis gotikos, baroko ir klasicizmo pastatas su dviaukščiu pagalbiniu korpusu. Daugelio patalpų rūsiai gotikiniai.
Brauno atlase įdėtame XVI amžiaus pradžios Vilniaus plane šioje vietoje yra pažymėti triaukščiai Vaivados namai, matyt, pastatyti Trakų vaivados Grigaliaus Astiko. XVI amžiaus pabaigoje sklype stovėjo 2 namai - vienas priklausė Sluškoms, kitas buvo vadinamas Vytauto namu. Sluškų namą 1602 įsigijo kanauninkas Ambroziejus ir įrengė bursą (bendrabutį). Per karą su Rusija 1655 metais abu pastatai buvo apgriauti. 1673 metais bursos namą nusipirko Vilniaus kaštelionas, LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas; prieš tai jis buvo pirkęs ir Vytauto namą. Iki 1677 metų namai buvo atstatyti, sujungti ir tapo puošniais rūmais. Pacui išvykus į karą su Turkija, dalis rūmų buvo išnuomota pirkliams, pajamos ėjo Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčios statybai. Matyt, rūmus bus dekoravę tie patys meistrai, kaip ir minėtąją bažnyčią, — skulptorius Pjetras Pertis ir tapytojas Mikelis Arkangelas Palonis. Šie barokiniai rūmai kelis amžius buvo vieni puošniausių Vilniuje. 1-ame aukšte gyveno dvariškiai ir tarnai, beletaže buvo ypač puošniai dekoruotos reprezentacinės salės, 3-iame aukšte gyvenamieji kambariai. Rūmuose 1688 metais buvo apsistojęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis. XVIII amžiaus kieme buvo pastatytas šiaurės korpusas, skirtas virtuvei ir pagalbinėms patalpoms, ir pietų korpusas su ratine ir arklidėmis. 1775 metų inventorius rūmus mini kaip apgriuvusius. 1790 metais rūmai buvo sujungti su gretimu namu, matyt tuo metu jie buvo atstatyti. 1810 metais buvo remontuoti. 1812 metais pokyliuose dalyvavo Rusijos imperatorius Aleksandras I, vėliau, tais pačiais metais Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. 1822 metais čia vyko filaretų posėdžiai. 1830 metais rūmai remontuoti. Kai po 1831 metų sukilimo Liudvikas Mykolas Pacas pabėgo į Ameriką, rūmai su visu Paco turtu buvo konfiskuoti. 4-ame dešimtmetyje jie atiteko kariniam štabui ir 1839—1841 buvo rekonstruoti pagal caro patvirtintą inžinieriaus kapitono Grunto projektą. Kiemo ūkiniai korpusai pritaikyti administracijai ir spaustuvei. Rūmai buvo intensyviai naudojami, dažnai remontuojami. 1916-1918 metais juose buvo nuolatinė lietuvių ir baltarusių liaudies dirbinių paroda. Lenkų okupacijos metais rūmai priklausė karinei įstaigai.
vilnius21.lt/senivaizdai.php?id=16F03988&t=3