Šventosios Sofijos soboras (Polockas)

 Katedra, Barokas, cultural heritage / national heritage (en), Architektūrinis paveldas, 1750s construction (en), 11th century construction (en), tourist attraction (en), Orthodox church (en)

Spėjama, jog yra seniausia krikščionių šventovė Gudijoje, pastatyta 1044-1066 metais Polocko kunigaikščio Vseslavo. Tų laikų soboro pastatas neišliko, aptinkamos tik jo liekanos: žemutinės sienos, apsidė. Soboras buvo penkių navų, kryžiaus formos su kupolu. Nuo 1579 metų tapo vienintele stačiatikiams priklausiusi šventykla Polocke. Nuo 1596 metų pastatas priklausė unitams. 1607 metais po gaisro pastatas buvo apleistas, bet 1618 metais unitų vyskupas Juozapato Kuncevičiaus pastangomis soboras suremontuotas ir perstatytas. Per 1654-1667 metų karą su Rusija soboras laikinai perėjo stačiatikiams, kol buvo sugražintas unitams. Šiaurės karo metu (1700—1721) šalia soboro buvo parako sandėlys, kuris 1710 metais sprogo ir sunaikino soborą, kuris virto griuvėsiais.
1750 metais pradėti statybos darbai, naujas soboras, pastatytas ant senojo pamatų, yra Vilniaus baroko stiliaus. 1812 metais prancūzų kariai naudojo šventyklą kaip arklides. 1839 metais soboras atiteko stačiatikiams. 1924 metais sovietai soborą uždarė, šventykla trumpam veikė 1942-1944 metais, paskiau vėl uždarytas. Šiuo metu saugomas kaip kultūros vertybė.