Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksas (Vilnius)
| Kapinės, Žalioji zona, Kultūros vertybių registras
Lithuania /
Vilniaus /
Vilnius
World
/ Lithuania
/ Vilniaus
/ Vilnius
Tlālticpactli / Lietuva / Vilniaus apskritis
Kapinės, Žalioji zona, Kultūros vertybių registras
1806 metais žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 metais. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 metų ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 metais kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, įrengti geležiniai vartai. Kapinių centre priešais vartus buvo pastatyta architekto Karolio Šildhauzo suprojektuota koplyčia. Kapinėse buvo daug šeimyninių koplyčių–mauzoliejų. Iki šiol išlikusi Niškovskių koplyčia–mauzoliejus. Didelis Evangelikų kapinių plotas leido suprojektuoti taisyklingas alėjas, būdingas tuomet viešpatavusiam klasicizmui. Tai – vienintelės tokio išplanavimo kapinės Vilniuje. Kadangi evangelikų bendruomenės Vilniuje nebuvo gausios, laidojimai nebuvo tankūs – teritorija priminė parką. Tarp daugelio kuklių tipinių laidojimo laikotarpiui antkapinių paminklų būta ir prabangių, monumentalių paminklų, obeliskų. Kapinėse laidoti įvairių tautybių žmonės, šaltiniuose užfiksuoti antkapinių paminklų įrašai lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir baltarusių kalbomis.
Kapinės uždarytos Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1958 03 30 sprendimu Nr. 301, likviduojant kapinių dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 metais nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. Vilniaus visuomenė ir inteligentija rinko parašus dėl kapinių išsaugojimo. Vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje buvo sudaryta komisija, turėjusi išaiškinti žymių kultūros ir meno veikėjų kapus. Tik nedaugelio asmenų antkapiniai paminklai 1962 metais buvo perkelti į kitas kapines. Neatmetama galimybė, kad kiti paminklai buvo panaudoti statyboms. 1972 metų pabaigoje - 1973 metų pradžioje, prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai. Nugriauta K. Šildhauzo koplyčia-mauzoliejus. Išliko Frydrycho Niškovskio koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=125...
Kapinės uždarytos Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1958 03 30 sprendimu Nr. 301, likviduojant kapinių dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 metais nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. Vilniaus visuomenė ir inteligentija rinko parašus dėl kapinių išsaugojimo. Vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje buvo sudaryta komisija, turėjusi išaiškinti žymių kultūros ir meno veikėjų kapus. Tik nedaugelio asmenų antkapiniai paminklai 1962 metais buvo perkelti į kitas kapines. Neatmetama galimybė, kad kiti paminklai buvo panaudoti statyboms. 1972 metų pabaigoje - 1973 metų pradžioje, prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai. Nugriauta K. Šildhauzo koplyčia-mauzoliejus. Išliko Frydrycho Niškovskio koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=125...
Artimiausi miestai:
Koordinatės: 54°41'1"N 25°16'7"E
- Liepkalnio stačiatikių kapinės 2.4 km
- Rasų kapinės 2.5 km
- Liepynės kapinės 3.4 km
- Sudervės kapinės 3.9 km
- Panerių žudynių vieta ir kapai 10 km
- Karveliškių kapinės 12 km
- Prienų naujosios kapinės 84 km
- Užupių kapinės 85 km
- Karmėlavos kapinės 85 km
- Eigulių kapinės 91 km
- Naujamiesčio seniūnija 0.4 km
- Pohulianka 0.5 km
- Lukiškės 0.7 km
- Žvėrynas 1.4 km
- Stoties rajonas 1.7 km
- Vingio parkas 1.8 km
- Žvėryno seniūnija 1.8 km
- Karoliniškių kraštovaizdžio valstybinis draustinis 2.6 km
- Vilkpedės seniūnija 3.9 km
- Panerių seniūnija 10 km