Vilniaus klinikinė Vasaros ligoninė (Vilnius) | Parkas, Ligoninė, Kompleksas- dont use this category, Paveldas

Lithuania / Vilniaus / Vilnius
 Parkas, Ligoninė, Kompleksas- dont use this category, Paveldas
 Įkelti nuotrauką

1908-1913 metais teritorija užstatyta pavienėmis vilomis, 1925-1940 metais iš esamų ir naujai pastatytų pastatų suformuotas ligoninės pastatų kompleksas, užimantis 4 hektarų plotą. Įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą.
Ligoninį teikia antrinio lygio psichiatrijos stacionarines, dienos stacionaro ir ambulatorines paslaugas. Taip pat ligoninėje veikia modernios Valgymo sutrikimų, Krizių intervencijos tarnybos, Psichoterapijos dienos stacionaras.
Ligoninės pagrindinis uždavinys ir tikslas – suteikti pacientui tokią pagalbą, kuri maksimaliai atitiktų jo būklę ir poreikius tuo metu. Ligoninėje dirba ir konsultuoja specialistai, profesoriai, docentai, mokslų daktarai. Ligoninėje veikia dešimt skyrių.
www.vasaros.lt
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=309...
Artimiausi miestai:
Koordinatės:   54°41'27"N   25°18'28"E

Komentarai

  • XVII a. dabartinėje ligoninės teritorijoje stovėjo pilininko Nonharto (vėliau Ferdinando Naruševičiaus) rūmai. XVII a. 2 pusėje šias žemes valdė LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682). Pastarasis 1677 m. žemes padovanojo Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčiai ir Laterano reguliariųjų kanauninkų vienuolynui. Čia buvo dirbamos vienuolyno žemės ir pievos, pastatų nestatyta. Po 1863 m. sukilimo uždarius Laterano reguliariųjų kanauninkų vienuolyną, žemės atiduotos Vilniaus stačiatikių Šv. Marijos Magdalietės (marijaviečių) vienuolynui. Vienuolyno iniciatyva 1896 m. buvo sudarytas teritorijos sklypų planas ir sklypai pradėti nuomoti miestiečiams. Teritorijoje leista statyti tiktai medinius namus, kad pasibaigus sutarties terminui būtų galima juos nukelti. XX a. pr. vienuolyno žemės prijungtos prie Vilniaus miesto ribų. 1904 m. teritorijoje leista statyti mūrinius pastatus. 1904–1915 m. pastatyta medinių vasarnamių ir mūrinių vilų. 1913 m. parengtame marijaviečių vienuolyno sklypų plane matyti, jog dabartinės ligoninės teritorijoje buvo suformuoti trys sklypai: ŠV, centrinėje bei PR dalyje. Sklypai netaisyklingi, suformuoti derinantis prie kalvoto reljefo. Pirmojo pasaulinio karo metu Antakalnio vasarnamiuose veikė lietuvių pabėgėlių prieglaudos, kurias išlaikė „Lietuvių draugija dėl karo nukentėjusiems šelpti“. Nuo 1926 m. gruodžio 31 d. ši draugija pradėta vadintis „Lietuvių Labdaros draugija“ (pirmininkas daktaras J. Basanavičius, vicepirmininkas kan. J. Kukta, sekretorius P. Dogelis, iždininkas advokatas J. Kymantas). Dabartinės ligoninės teritorijos PR dalyje buvusiame sklype stovėjo medinis pastatas, kuriame 1916–1930 m. veikė mergaičių prieglauda (steigėjas „Lietuvių Labdaros draugijos“ Vilniaus skyriaus pirmininkas kunigas P. Bieliauskas). Prieglaudoje buvo įrengta koplyčia. 1921 m. vienuolyno žemes perėmė Lenkijos valdžia. 1922 m. nupirkti pastatai, stovėję sklype, suformuotame dabartinės ligoninės teritorijos centrinėje dalyje. Pastatai perduoti Vilniaus psichiatrijos ligoninei. 1924–1925 m. pastatai rekonstruoti ir pritaikyti ligoninės reikmėms. 1929–1930 m. prie ligoninės teritorijos prijungtas PR sklypas su pastatais, nupirktais iš „Lietuvių labdaros draugijos“. Sovietmečių prie ligoninės teritorijos prijungtas ir ŠV sklypas su pastatais (–; –; 15.1; Priedai Nr. 1–12; 2009 m.). (iš http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30972 )
Šis straipsnis paskutinį kartą buvo pakeistas Prieš 12 metus