Biržų piliavietė (Biržai)

 Pilis, Mūšio vieta, Įdomus objektas, Lietuvos paveldas

 Įkelti nuotrauką

Biržų pilis – geriausiai Lietuvoje išlikusi bastioninė tvirtovė su gynybiniais įrenginiais. XVI amžiaus II pusėje kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547–1603) Biržuose pastatė karybos atžvilgiu pažangiausią ir didžiausią tuo metu LDK itališko tipo bastioninę tvirtovę. Darbai pradėti 1575 metais pastačius užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje ir suformuojant dirbtinį Širvėnos ežerą. 1586–1589 metais pagal teorinę kvadratinio plano bastioninių tvirtovių schemą buvo supilti ir mūro kiautu sutvirtinti pylimai su keturiais bastionais kampuose, pastatyti mūriniai rūmai, evangelikų–reformatų bažnyčia, vartų pastatas, tiltas, arsenalas, kareivinės. 1625 metais, karo su Švedija metu, švedų karaliaus Adolfo Gustavo vadovaujama kariuomenė pirmąją Biržų pilį apgriovė. 1627 meais sudarius Baldenmuižės paliaubų sutartį, kunigaikštis Kristupas II Radvila (1585–1640) tvirtovę atgavo. Jo iniciatyva 1637 metais pagal inžinieriaus ir karo architekto Georgo Pirko projektą pradėti tvirtovės atstatymo darbai, o apie 1651 metus ir rūmų statyba (projekto autorius Janas Ulrichas). Fortifikavimo darbams kurį laiką vadovavo žymus nyderlandų tipo bastioninių pilių statybos teoretikas, karo inžinierius Adomas Freitagas (1608–1650) bei bastioninių pilių architektas Amandusas Jostas iš Livonijos. 1640 metais Jonušas Radvila (1612–1655) tęsė Biržų pilies rekonstravimo darbus. 1655 metais Biržų tvirtovė vėl atiteko švedams. 1659 metais pilį atsiėmė Jonušo Radvilos pusbrolis kunigaikštis Boguslavas Radvila (1620–1669), kuris 1659–1669 metais pagal architekto Teofilio Krell–Spinovskio ir inžinieriaus Samuelio Arciševskio projektus taisė pylimus, užtvanką, toliau perstatinėjo rūmus, kareivines, arsenalą, vartų pastatą, tiltą. Testamentu Boguslavas Radvila visą turtą paliko dukrai Liudvikai Karolinai (1667–1695). Tvirtovės įrengimą Liudvika Karolina atnaujino 1671 metais, darbai užtruko iki 1682 metų.
Antroji Biržų bastioninė tvirtovė pastatyta nyderlandų bastioninių tvirtovių pavyzdžiu. Joje stovėję rūmai, fortifikaciniai įrenginiai ir kiti pastatai sudarė didžiulį gynybinį kompleksą ir buvo priskirta karališkųjų pilių kategorijai. Šiaurės karo metu (1700–1721) Biržų pilyje 1701 metais Abiejų Tautų Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirašė prieš Švediją nukreiptą Biržų sutartį. Tais pačiais metais švedai pilį užėmė ir tik 1703 metais ją pavyko atsiimti. Tačiau 1704 metais švedų generolo Adomo Liudiko Levenhaupto vadovaujama kariuomenė rūmus ir kitus tvirtovės pastatus išsprogdino. Biržų ir Dubingių Radvilų šakai pilis priklausė iki 1731 metų. Nuo 1811 metų ji atiteko grafams Tiškevičiams. XIX amžiaus pabaigoje pilies kiemo teritorija buvo apsodinta vaismedžiais ir paversta sodu. Nuo 1922 metų tvirtovę prižiūrėjo Biržų miesto valdyba. 1931 metais priešais pilies rūmus pastatytas paminklas Jonušui Radvilai. Pilies griuvėsiai išstovėjo iki pat 1978 metų. Iš 1662–1669 metais statytų pilies pastatų autentiški buvo išlikę tik rūmų griuvėsiai su pietine siena, vartų pastato fragmentai, arsenalo ir kitų statinių pamatai. Biržų pilies rūmai atstatyti 1978–1986 metais, juose 1988 metais įsikūrė Biržų viešoji biblioteka, o 1989 metais ir Biržų krašto muziejus „Sėla“.
kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=104...