Aukuro kalnas

 Piliakalnis  Pridėti kategoriją

Piliakalnis (dar vadintas Barščių kalnu, Šventas kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje Neries dešiniojo kranto slėnio pakraštyje. Aikštelė keturkampė, 53x26 metrų dydžio. Šlaitai statūs, 13-18 metrų aukščio. Sutvirtintas šiaurės ir pietų priešpiliais ir papiliu.
Datuojamas I amžiuje – XV amžiaus pradžia, jame stovėjo Kernavės pilis. Kernavės apylinkes 1279 metais puolė Livonijos ordinas. 1365 metų rugpjūčio antroje pusėje pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs Kęstučio sūnus Butautas. 1386-1392 metais Kernavės kunigaikštis buvo Jogailos brolis Vygandas (Aleksandras). 1390 metais Kernavės pilį sudegino patys jos gynėjai, nelaukdami, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė. Po to pilis piliakalnyje nebebuvo atstatyta.
Į pietvakarius, pietus, rytus, šiaurę nuo piliakalnio, aukštumose ir šlapiame Pajautos slėnyje iki pat Neries upės, 20 hektarų plote buvo didžiulė papėdės gyvenvietė. Dėl jos užimamo ploto bei drėgnose vietose gerai išlikusių medinių pastatų ir įvairių dirbinių iš organinių medžiagų liekanų dažnai vadinama miestu.