Kauno senosios kapinės (Ramybės parkas) (Kaunas) | Parkas, Antrasis pasaulinis karas, Kapinės, Pirmasis pasaulinis karas, Lietuvos paveldas

 Parkas, Antrasis pasaulinis karas, Kapinės, Pirmasis pasaulinis karas, Lietuvos paveldas

Kauno senosios kapinės suplanuotos 1847 metais kartu su visu Naujamiesčiu pagal patvirtintą Kauno plėtros planą. Joms paskirta miškinga, neapgyvendinta Karmelitų jurisdikos žemė, nusavinta caro valdžios. Kapinių teritorija buvo suskirstyta sklypais pagal miesto gyventojų konfesijas: centrinė (didžiausia) dalis atiduota katalikams, pietinė - stačiatikiams, šiaurinė - evangelikams liuteronams, nuo pastarosios atrėžtas šiaurės rytinis kampas musulmonams. Sklypai skirti laidojimui, bet nedrausta statyti maldos namų, mokyklų.
Pokario metais, kapinės tapo pasyvios rezistencijos sovietiniam okupaciniam rėžimui vieta. Per Vėlines tylioji rezistencija čia dažnai peraugdavo į patiotines manifestacijas. 1956 metų Vėlinių vakarą senosiose miesto kapinėse kilo stichiška solidarumo su Vengrijos revoliucija akcija, kilo demonstracija. Valdžia, bijodama, kad Lietuvoje nepasikartotų Vengrijos įvykiai, davė įsakymą kareiviams blokuoti aplinkines gatves ir sklaidyti minią. Pagal sovietinės vidaus reikalų ministerijos duomenis, buvo suimti 105 dalyviai. Pagal KGB duomenis, buvo teisiami 124 dalyviai. Kapinių palaikai pradėti iškelti iš miesto centro 1958-1961 metais, suniokoti keli patriotiniai paminklai. Daug kapų ir antkapinių paminklų buvo sunaikinta, teritorija išlyginta buldozeriais, nugriauta katalikų koplyčia, antžeminė S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus dalis, mauzoliejaus kripta užpilta žemėmis. Nusprendus kapinių vietoje įkurti skverą, 1961 metais parengtas jo projektas. 8-to dešimtmečio pradžioje skveras pavadintas Ramybės parku, jame įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, nauji asfaltuoti takai, suolai. Totorių mečetė paversta kavine-skaitykla, jos rytinėje pusėje įrengtas fontanas. Kapinių teritorijos rytiniame pakraštyje pastatytas viešasis tualetas ir 2 transformatorinės.
1991 metais kapinėse pradėti atkurti karinio paveldo objektai. Šiuo metu Kauno senųjų kapinių, vadinamųjų Karmelitų kapinėmis, kompleksą sudaro valstybės saugomos senosios kapinės, Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapai, Pirmojo pasaulinio karo Rusijos imperijos karių kapai, pirmieji ir antrieji Lietuvos karių kapai, 1941 metų birželio sukilėlių kapai.
kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/28A1A1CC-A435-44A0-...