Lietuvos žemės ūkio universiteto ekonomikos ir vadybos, vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetai

 Universitetas / Akademija  Pridėti kategoriją

 Įkelti nuotrauką

Agrarinės ekonomikos mokslų ištakos Lietuvoje sietinos su senuoju Vilniaus universitetu. Jame 1819 metais buvo įkurta Žemės ūkio mokslų katedra, kurioje iki Universiteto uždarymo 1832 m. prof. M. Očapovskis dėstė ir Žemės ūkio ekonomiką.

Tarp pirmųjų 1924 metais Dotnuvoje įkurtos Žemės ūkio akademijos katedrų buvo ir Žemės ūkio ekonomijos bei politikos katedra, kuriai vadovavo studijas JAV baigęs kooperacijos ir sociologijos žinovas docentas (nuo 1927 m. profesorius) Fabijonas Kemėšis. Katedros dėstytojai dėstė visus agrosocialinius dalykus Agronomijos ir Miškininkystės skyrių studentams. 1928 metais agronomijos skyriuje buvo įkurta Žemės ūkio ekonomikos sekcija, kuri pradėjo ruošti agronomus-žemės ūkio ekonomistus. Tais pačiais metais, padidėjus dėstomų agrosocialinių dalykų skaičiui, Žemės ūkio ekonomijos ir politikos katedra buvo suskaidyta į dvi katedras. Bendrosios ekonomijos katedroje, kuriai vadovavo prof. F.Kemėšis, buvo dėstoma politinė ekonomija, žemės ūkio kooperacija, civilinė teisė, žemės ūkio teisė, žemės ūkio politika, žemės ūkio kreditas bei vokiečių ir anglų kalbos. Specialiosios ekonomijos katedroje, kuriai vadovavo docentas (nuo 1939 m. profesorius) Valteris Gaigalaitis, buvo dėstoma žemės ūkio ekonomika ir statistika, žemės ūkio taksacija, žemės ūkio sąskaityba, bendroji sąskaityba, namų ūkio sąskaityba ir prekių mokslas.

Karo pabaigoje didžioji šių katedrų dėstytojų dalis pasitraukė į vakarus, o kiti (jų tarpe ir pirmasis vedėjas prof. F.Kemėšis) žuvo sovietų lageryje. Po karo atkurtoje Lietuvos žemės ūkio akademijoje nedirbo nei vienas buvęs ekonominių katedrų dėstytojas. Visus agrosocialinius mokslus (tuomet - tik agronomams) dėstė Socialistinio žemės ūkio organizavimo katedros, kuriai vadovavo doc. M. Mickis, dėstytojai.

1949 m. Akademijoje buvo įkurtas Žemės ūkio ekonomikos ir gamybos organizavimo fakultetas, kuriam buvo priskirtos Socialistinio žemės ūkio organizavimo bei Politinės ekonomijos (įsteigtos 1947 m.) katedros.

Vėliau fakultetas buvo pavadintas Žemės ūkio ekonomikos fakultetu, o 1970 metų pabaigoje - Ekonomikos fakultetu. Dabartinis pavadinimas fakultetui buvo suteiktas 2001 metais. Fakultete nuo jo įsteigimo pradžios buvo ruošiami agronomai ekonomistai, o nuo 1958 metų ir buhalteriai ekonomistai. 1958 m. buvo pradėtos vykdyti ir neakivaizdinės studijos.

1990 metais fakultete buvo pradėta studijų pertvarka. Studijos iš esmės buvo reorganizuotos 1993-94 m.m., - išskirtos pagrindinių universitetinių ir magistrantūros studijų pakopos bei patvirtintos naujos studijų programos. Nuo to laiko fakultete galima studijuoti (kai kurie studijų programų pavadinimai buvo patikslinti): Žemės ūkio ekonomiką, Žemės ūkio buhalterinę apskaitą ir finansus, Žemės ūkio verslo vadybą ir Kaimo plėtros administravimą.
_____

www.lzuu.lt/ev/lt/
_____

1946 m. birželio 25 d. Lietuvos žemės ūkio akademijoje buvo įsteigtas Inžinerinių mokslų fakultetas, kuriame pradėta ruošti hidromelioracijos, žemėtvarkos ir žemės ūkio mechanizacijos specialybių inžinierius. Vėliau jis suskilo į atskirus Hidromelioracijos ir žemėtvarkos (dabar Vandens ūkio ir žemėtvarkos) ir Žemės ūkio mechanizacijos (dabar Žemės ūkio inžinerijos) fakultetus. 1946 m. laikomi oficialiai fakulteto įsteigimo data. Tais metais Žemės ūkio akademija buvo perkelta iš Dotnuvos į Kauną. Inžinerinių mokslų fakultetas tada įsikūrė buvusiuose Kauno kooperatinių pieninių bendrovės rūmuose, Laisvės alėjos ir Daukanto gatvių kampe.
Didėjant studentų skaičiui, turimų patalpų, išsklaidytų po Kauno miestą, greitai nebepakako. 1957 m. prie Kauno, LŽŪA mokomojo - bandymo ūkio teritorijoje, Noreikiškėse pradėti statyti pirmojo etapo akademijos mokomasis miestelis ir gyvenvietė darbuotojams. Užbaigus pirmąjį statybos etapą visi LŽŪA fakultetai, taip pat ir Hidromelioracijos ir žemėtvarkos 1963-1964 m. pavasario semestrą pradėjo naujose centrinių rūmų patalpose - erdvesnėse laboratorijose, patogesnėse auditorijose ir kabinetuose. Didėjo ir kiti fakultetai. Akademija ir toliau plečiama, buvo statomi nauji mokomieji ir laboratoriniai korpusai. 1977 m. fakultetas trečią kartą įsikūrė dar erdvesniuose nuosavuose trečiuose rūmuose. Dar erdviau tapo, kai po kelerių metų duris atvėrė naujas auditorijų korpusas, o 1983 m. - ir modernių laboratorijų korpusas. Dabar čia specialiųjų dalykų laboratoriniams darbams bei moksliniams tyrimams atlikti veikia dešimties pavadinimų mokymo laboratorijos ir dvi didelės - skirtos tik moksliniams tyrimams. Bet laikas negailestingas. Šiandien ir šios laboratorijos jau nebetenkina, tad pateikus paraišką ES struktūrinių fondų paraiškai gauti, buvo laimėtas konkursas ir nuo 2006 metų pradėta šio laboratorijų pastato rekonstrukcija ir laboratorijų įrenginių atnaujinimas.

Ilgiausiai nuo 1955 m. iki 1968 m. fakulteto dekanu buvo doc. J.Balkevičius. Vėliau fakultetui vadovavo 1968-1971 m. doc. R.Urbonas, 1971-1974 m. doc. Z.Kinderis, 1974-1977 m. prof. A.Dirsė, 1977-1985 m. doc. K.Dabužinskas, 1985-1990 m. prof. A.Kusta, 1990-2001 m. doc. Z.Rimkus, 2001-2004 m. doc. A.Maziliauskas, 2004-2005 m. doc. Z.Rimkus. Nuo 2005 m. rugsėjo dekano pareigas užima doc. Vidmantas Gurklys.

Įsteigus fakultetą buvo trys katedros: Melioracijos (įsteigta 1946 m.), Fizikos (įsteigta 1924 m., Dotnuvoje),Geodezijos (įsteigta 1947 m.), tačiau tai negalėjo patenkinti aukštesniųjų kursų studentų poreikių, todėl 1949 m. buvo įsteigtos dar dvi profilinės - Hidroįrengimų (dabar Hidrotechnikos) ir Žemėtvarkos katedros. Kiek vėliau tais pačiais metais įsteigiama inžinerinių (dabar Statybinių) konstrukcijų bei Matematikos-mechanikos katedros. 1961 m. Geodezijos ir žemėtvarkos katedros buvo sujungtos į vieną Geodezijos katedrą, kuri nuo 1983 m. pavadinta Žemėtvarkos ir geodezijos katedra, o nuo 1992 m. - Žemėtvarkos katedra. Ši fakulteto struktūra išliko iki 1967 m. Atskyrus braižybos dalykus nuo Inžinerinių konstrukcijų katedros, buvo įkurta Braižomosios geometrijos ir grafikos katedra (vėliau Inžinerinės grafikos). Matematikos katedra 1969 m. perkelta į Žemės ūkio mechanizacijos fakultetą. 1977 m. susikūrė dar viena Hidromelioracijos sistemų ir eksploatacijos katedra, nuo 1992 m. pavadinta Vandentvarkos katedra. Katedra perėmė dalį dėstomų dalykų iš Melioracijos ir Hidrotechnikos katedrų. 1995 m. sumažėjus inžinerinių fakultetų studentų sumažėjo Inžinerinės grafikos katedra buvo sujungta su Inžinerinių konstrukcijų katedra, nuo susijungimo pavadinta Statybinių konstrukcijų katedra. 2006 metų pabaigoje, Universitete įkūrus fundamentaliųjų mokslų institutą, ten perėjo ir Fizikos katedra. Dabar fakultete yra šešios katedros: Hidrotechnikos (vedėjas doc. A.Radzevičius), Melioracijos (vedėjas doc. L.Kinčius), Statybinių konstrukcijų (vedėjas doc. F.Mikuckis), Vandentvarkos (vedėjas prof. dr. P. Punys), Žemėtvarkos (vedėja e.doc.p. V. Gurskienė). Kiekviena katedra turi po keletą mokomųjų laboratorijų, kabinetų bei moksliniams tyrimams skirtų laboratorijų.

1992 m. priėmus Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos surinktą didelę (daugiau nei 1200 vnt.) eksponatų kolekciją, fakultete įkurtas Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos muziejus. Nuo įsteigimo iki 2006 m. muziejui vadovo dėstytojas J.Žaltauskas, o po jo mirties šį darbą perėmė fakulteto prodekanas dr. Algis Kvaraciejus. Muziejus be savo įprastinių funkcijų yra naudojamas studentams dėstant specialybių mokslų įvadą.

Studentų priėmimas į fakultetą nebuvo visą laiką pastovus. Iki 1965 m. šis skaičius svyravo: į hidromelioracijos specialybę - nuo 25 iki 75; į žemėtvarkos - nuo 50 iki 25 (neįskaitant priėmimo į neakivaizdinį skyrių). Vėliau nuo 1966 m. į hidromelioracijos specialybę buvo priimama 100, o dar vėliau nuo 1969 m. - net 125, į žemėtvarkos specialybę - po 25 studentus. 1991 m. studentų priėmimas į fakultetą 1/3 buvo sumažintas; į abi specialybes buvo priimama 100 abiturientų. Nuo 1995 m. papildomai priimama laisvųjų klausytojų. Nuo 1996 metų fakulteto Tarybos sprendimu padidintas žemėtvarkos specialybės studentų skaičius: žemėtvarkininkų antras kursas formuojamas iš 40-ties studentų. O nuo 1997 m. į pirmą kursą - 50 studentų. Po vieną grupę į abi specialybes buvo priimama studijuoti neakivaizdiniu būdu. 2002 m. įteisinta trečia programa: vandens apsaugos inžinerija ir valdymas. Tad šiuo metu fakultete yra trys studijų programos: Hidrotechnikos, Žemėtvarkos ir Vandens apsaugos inžinerija ir valdymas. Studentų priėmimas atitinkamai : į dieninį skyrių - 63, 60 ir 42; į neakivaizdinį 29, 30 ir 15.

Daugėjant studentų, gausėjo ir fakulteto dėstytojų, kilo jų kvalifikacija. 1968-1969 mokslo metais fakultete dirbo apie 50 dėstytojų, iš kurių beveik pusė turėjo mokslinius laipsnius ir vardus, o 1995-2000 mokslo metais fakultete buvo 68 dėstytojai, iš kurių 42 su moksliniais laipsniais ir vardais. Džiugu, kad dėstytojų gretas daugiausia papildo fakulteto auklėtiniai.

Tarp absolventų nemažai iškilių asmenybių: Nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-tosios akto signatarai Povilas Aksomaitis, Leonas Apšėga, Albertas Miškinis, daug mokslininkų, žinomų gamybininkų. Fakultetas didžiuojasi, jog pastaraisiais metais Universitetui vadovauja fakulteto žmonės; 1989-1994 m. rektoriumi dirbo prof. R.Urbonas, o nuo 1994 m. universiteto vairą perėmė prof. A.Kusta.
_____

www.lzuu.lt/vz/lt/