Reformatų skveras (Vilnius)

 Parkas, Kapinės

Skveras suformuotas sovietmečiu, buvusių reformatų kapinių vietoje.
Kalvinistai 1639 metais už Trakų vartų įsteigė naujas atskiras kapines. 1640 metais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos dekretu kalvinistai buvo iškelti už Vilniaus miesto sienos. Pylimo gatvės vakarinėje pusėje jie įsteigė savo kapines ir pasistatė jose pirmąją medinę bažnytėlę. 1682 metais medinė bažnytėlė buvo sugriauta, o kapinės išniekintos. Gavę Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio leidimą reformatai atstatė medinę bažnyčią ir sutvarkė kapines. 1731 metais reformatams buvo įsakyta iškeldinti kapines dar toliau nuo miesto. Tačiau dėl nežinomų priežasčių tai nebuvo padaryta ir kapinės Pylimo gatvėje veikė iki 1830 metų, kai jos jau buvo perpildytos ir reformatų bendruomenei pasiūlytas naujoms kapinėms skirtas sklypas ant tuometinio Bufalo kalno (Pamėnkalnio). 1835 metais Pylimo gatvės rytinėje pusėje pastačius naują klasicizmo stiliaus mūrinę bažnyčią, buvusi kapinėse medinė bažnyčia nugriauta. Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas vienas žinomiausių XVIII amžiaus Europos kartografų ir entomologų Šarlis Hermanas de Pertė (Perthees), 1768 metais sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 metais šio žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. 1983 metais, statant paminklą „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“, senųjų evangelikų reformatų kapinės galutinai suniokotos.