Paminklas Martynui Mažvydui (Klaipėda)
Lithuania /
Klaipedos /
Klaipeda /
Klaipėda
World
/ Lithuania
/ Klaipedos
/ Klaipeda
Tlālticpactli / Lietuva / Klaipėdos apskritis
Paminklas
Pridėti kategoriją
Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510 m. – 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje (Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius.
Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Pasak Z.Zinkevičiaus, M.Mažvydo raštų dialektologinės analizės duomenimis, M. Mažvydas gimė netoli Kauno. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė – nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie 1520 m. miestelėno šeimoje, tačiau vokiečių mokslininko P. G. Tyleno (Thielen) knygoje „Kultūra Prūsijos kunigaikščio Albrechto (1525 – 1568 m.) dvare“ (1953 m.) rašoma, kad M. Mažvydas į Karaliaučių atvyko kaip „jaunas lietuvių bajoras“. Bet savo teiginio autorius nepagrindė jokiu šaltiniu.
Vis dėlto M. Mažvydas buvo artimas bajorų luomui. Jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas tam luomui tikrai priklausė. Todėl, Z. Zinkevičiaus nuomone, M. Mažvydo bajorų kilmės motina, B. Vilento tėvo bajoro sesuo, greičiausiai buvo ištekėjusi už nebajoro Vaitiekaus Mažvydo, rašytojo tėvo. Kilmės versijų aiškinimui turi reikšmės M. Mažvydo prisipažinimas laiške kunigaikščiui Albrechtui, rašytame iš Ragainės, kad jis nemoka dirbti žemės ūkio darbų. Tad gal iš tikrųjų augo ne valstiečio šeimoje. Suprantama, tokia prielaida – dar ne įrodymas.
Klaipėdoje, S. Daukanto gatvėje yra 1976 m. įkurtas skulptūrų parkas, kuris vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.
Laukstėnų kaime (Šilutės raj.), prie kelio “Žemaičių Naumiestis – Gardamas – Švėkšna” (šio kelio dalis yra ir Gardamo miestelio gatvė kuri pavadinta Martyno Mažvydo vardu), stovi paminklinis akmuo su užrašu: “Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai” (pastatytas 2001 m. gegužės 7 d.).
Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Pasak Z.Zinkevičiaus, M.Mažvydo raštų dialektologinės analizės duomenimis, M. Mažvydas gimė netoli Kauno. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė – nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie 1520 m. miestelėno šeimoje, tačiau vokiečių mokslininko P. G. Tyleno (Thielen) knygoje „Kultūra Prūsijos kunigaikščio Albrechto (1525 – 1568 m.) dvare“ (1953 m.) rašoma, kad M. Mažvydas į Karaliaučių atvyko kaip „jaunas lietuvių bajoras“. Bet savo teiginio autorius nepagrindė jokiu šaltiniu.
Vis dėlto M. Mažvydas buvo artimas bajorų luomui. Jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas tam luomui tikrai priklausė. Todėl, Z. Zinkevičiaus nuomone, M. Mažvydo bajorų kilmės motina, B. Vilento tėvo bajoro sesuo, greičiausiai buvo ištekėjusi už nebajoro Vaitiekaus Mažvydo, rašytojo tėvo. Kilmės versijų aiškinimui turi reikšmės M. Mažvydo prisipažinimas laiške kunigaikščiui Albrechtui, rašytame iš Ragainės, kad jis nemoka dirbti žemės ūkio darbų. Tad gal iš tikrųjų augo ne valstiečio šeimoje. Suprantama, tokia prielaida – dar ne įrodymas.
Klaipėdoje, S. Daukanto gatvėje yra 1976 m. įkurtas skulptūrų parkas, kuris vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.
Laukstėnų kaime (Šilutės raj.), prie kelio “Žemaičių Naumiestis – Gardamas – Švėkšna” (šio kelio dalis yra ir Gardamo miestelio gatvė kuri pavadinta Martyno Mažvydo vardu), stovi paminklinis akmuo su užrašu: “Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai” (pastatytas 2001 m. gegužės 7 d.).
Vikipedijos straipsnis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Mažvydas
Artimiausi miestai:
Koordinatės: 55°43'7"N 21°7'43"E
- Paminklinė plokštė mirusioms baltų kalboms atminti 0.2 km
- Lokomotyvas-paminklas 0.6 km
- Paminklas „Albatrosas“ 1.7 km
- Šventojo Florijono paminklas 38 km
- Nidos saulės laikrodis 48 km
- Laisvės aikštė 50 km
- Paminklas pirmiems atsikėlėliams 85 km
- Tilžės pilies griuvėsiai 86 km
- Gaurės žydų senųjų kapinių vieta 100 km
- Karaliaučiaus centrinis kultūros ir poilsio parkas 119 km
- Klaipėdos istorinė dalis 0.3 km
- Naujamiestis 0.6 km
- Klaipėdos sąsiauris 2.7 km
- Klaipėdos miškas 2.9 km
- Sendvario seniūnija 5.8 km
- Klaipėdos rajono savivaldybė 22 km
- Kuršių nerijos nacionalinis parkas 25 km
- Kuršių pamario jūrinė lyguma 27 km
- Šiaurės Vakarų Žemaičių moreninė lyguma 29 km
- Kuršių nerija 47 km