Trakų Vokės dvaro sodyba (Vilnius)
Lithuania /
Vilniaus /
Lentvaris /
Vilnius
World
/ Lithuania
/ Vilniaus
/ Lentvaris
Sodyba, Lietuvos paveldas
Dvaro sodybos kompleksą sudaro rūmai, oficina, virtuvė-skalbykla, ūkvedžio namas, kumetynas, bokštas, kalvė, ledainė, tvartas, arklidė, kluonas, koplyčia-mauzoliejus, pirtis-skalbykla, svirnas, pietų vartai, vakarų vartai, tvoros fragmentai ir šiaurės vartai, pietų vartų sargo namas, vakarų vartų sargo namas, tvora, parkas.
Vokės apylinkės už nuopelnus buvo atiduotos totoriams, atgabentiems iš Krymo į Lietuvą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto. XVI amžiuje vietovė priklausė totoriui Atikiezui Biezgimovičiui, po jo mirties dvarą valdė giminaitis Abrahimas Zavadskis. XVI amžiaus pabaigoje dvaras atiteko Lietuvos pakancleriui Povilui Steponui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVII amžiaus pabaigos. Nuo 1773 metų dvaras priklausė Ignotui Tadeušui Dombrovskiui, vėliau nuosavybę perėmė jo sūnus Juozapas Dombrovskis. Nuo XIX amžiaus pirmosios pusės Trakų Vokės dvaras priklausė Juozapui Mykolui Tiškevičiui, po jo mirties turtą perėmė sūnus Jonas Vytautas Tiškevičius.
1875 metais Jonas Vytautas Tiškevičius, Vilniaus gubernijos dvarininkų maršalka, pradėjo Vokėje statyti neorenesanso rūmus pagal architekto Leandro Markonio projektą. Projektuodamas Trakų Vokės rūmus, Leandras Markoni įkvėpimo sėmėsi iš Lazenkų rūmų netoli Varšuvos. Rūmai Trakų Vokėje buvo pastatyti 1880 metais. 1884 metais įkurtas Trakų Vokės dvaro parkas, iškasti tvenkiniai.
Po Jono Vytauto Tiškevičiaus mirties dvaras perėjo jo vieninteliam sūnui, Jonui Juozapui. 1898 metais Jonas Juozapas Tiškevičius užsakė prancūzų architektui ir botanikui Eduardui Fransua Andrė įkurti Trakų Vokėje naują parką.
1939 metais dvare buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenė, karo metais dvare gyveno vokiečiai ir kolonistai iš Olandijos. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyboje buvo LTSR Ministrų tarybos pagalbinis ūkis-vila. 1950 metais Trakų Vokėje įsteigta Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio instituto eksperimentinė bazė. 1952 metais iš Vilniaus į Vokę perkeltas Žemdirbystės ir dirvožemio institutas. Dvaro sodyboje šalia rūmų pastatytas laboratorijos pastatas. 1956 metais įkūrus Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo institutą, Trakų Vokėje įsikūrė šio instituto filialas ir eksperimentinis ūkis. 2001 metais LŽMTI išsikėlė iš rūmų, 2002 metais birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė Lietuvos bajorų Karališkajai sąjungai Trakų Vokės dvaro sodybos rūmus. Po kelerių metų savivaldybė perėmė dvarą.
kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/B4EF5F0C-8262-4492-...
Vokės apylinkės už nuopelnus buvo atiduotos totoriams, atgabentiems iš Krymo į Lietuvą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto. XVI amžiuje vietovė priklausė totoriui Atikiezui Biezgimovičiui, po jo mirties dvarą valdė giminaitis Abrahimas Zavadskis. XVI amžiaus pabaigoje dvaras atiteko Lietuvos pakancleriui Povilui Steponui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVII amžiaus pabaigos. Nuo 1773 metų dvaras priklausė Ignotui Tadeušui Dombrovskiui, vėliau nuosavybę perėmė jo sūnus Juozapas Dombrovskis. Nuo XIX amžiaus pirmosios pusės Trakų Vokės dvaras priklausė Juozapui Mykolui Tiškevičiui, po jo mirties turtą perėmė sūnus Jonas Vytautas Tiškevičius.
1875 metais Jonas Vytautas Tiškevičius, Vilniaus gubernijos dvarininkų maršalka, pradėjo Vokėje statyti neorenesanso rūmus pagal architekto Leandro Markonio projektą. Projektuodamas Trakų Vokės rūmus, Leandras Markoni įkvėpimo sėmėsi iš Lazenkų rūmų netoli Varšuvos. Rūmai Trakų Vokėje buvo pastatyti 1880 metais. 1884 metais įkurtas Trakų Vokės dvaro parkas, iškasti tvenkiniai.
Po Jono Vytauto Tiškevičiaus mirties dvaras perėjo jo vieninteliam sūnui, Jonui Juozapui. 1898 metais Jonas Juozapas Tiškevičius užsakė prancūzų architektui ir botanikui Eduardui Fransua Andrė įkurti Trakų Vokėje naują parką.
1939 metais dvare buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenė, karo metais dvare gyveno vokiečiai ir kolonistai iš Olandijos. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyboje buvo LTSR Ministrų tarybos pagalbinis ūkis-vila. 1950 metais Trakų Vokėje įsteigta Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio instituto eksperimentinė bazė. 1952 metais iš Vilniaus į Vokę perkeltas Žemdirbystės ir dirvožemio institutas. Dvaro sodyboje šalia rūmų pastatytas laboratorijos pastatas. 1956 metais įkūrus Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo institutą, Trakų Vokėje įsikūrė šio instituto filialas ir eksperimentinis ūkis. 2001 metais LŽMTI išsikėlė iš rūmų, 2002 metais birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė Lietuvos bajorų Karališkajai sąjungai Trakų Vokės dvaro sodybos rūmus. Po kelerių metų savivaldybė perėmė dvarą.
kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/B4EF5F0C-8262-4492-...
Vikipedijos straipsnis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Trakų_Vokės_dvaras
Artimiausi miestai:
Koordinatės: 54°37'51"N 25°6'41"E
- Panerių žudynių vieta ir kapai 2.6 km
- Grigiškių akveduko statinys 5.7 km
- Lazdynai 8.2 km
- Vingio parkas 10 km
- Žvėrynas 11 km
- Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos 12 km
- Istorinė Antakalnio dalis 14 km
- Kalvarijos 16 km
- Verkių dvaro sodyba 17 km
- Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas 34 km
- Panerių seniūnija 2.5 km
- Naujojo Lentvario botaninis draustinis 3.9 km
- Neravų-Grigiškių miškas 4.7 km
- Grigiškių seniūnija 4.9 km
- Dirkliškių miškas 5.3 km
- Račkūnų miškas 5.5 km
- Girulių miškas 6.6 km
- Lentvario seniūnija 7.8 km
- Senųjų Trakų seniūnija 9 km
- Zujūnų seniūnija 10 km