Lietuvos partizanų stovyklos vieta ir partizano Stasio Gražinsko-Vanago kapas

 Kapas, Bunkeris, Lietuvos paveldas

 Įkelti nuotrauką

1944 metais Šilainių ir Pagynėvės kaimų apylinkių Pušynės (Paliepių) ir gretimuose miškuose buvo įsikūręs didelis, apie 300 vyrų partizanų junginys. Jam vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius. Krakių ir Grinkiškio valsčių apylinkėse vokiečių okupacijos metais leitenantas V. Pabarčius ir leitenantas, vėliau Žaliosios rinktinės štabo viršininkas Kazys Bandžius įkūrė Lietuvos laisvės armijos (LLA) kuopą. Vyko apmokymai, jiems vadovavo V. Pabarčius ir kiti buvę Lietuvos kariuomenės karininkai. Vienam didžiausių partizanų dalinių, veikusiam Pušynės miške vadovavo Vladas Kuročka-Dūdelė. Pagrindinėje partizanų stovykloje buvo apie trylika įvairios pakirties, mažesnių ir didesnių slėptuvių-bunkerių. Šioje partizanų stovyklos dalyje, liudytojų teigimu, buvo įrengta slėptuvė-bunkeris, skirta naudoti sandėliavimui, kitais duomenimis, buvęs įrengtas arklių bunkeris. Po 1944-12-15 kautynių sovietų kareiviai ją išsprogdino. Taip pat teritorijos pietinėje dalyje pastebėta dar viena neaiškios paskirties slėptuvės-bunkerio duobė. Prie Pirmosios slėptuvės-bunkerio vietos palaidotas leitenanto Vlado Pabarčiaus būrio partizanas Stasys Gražinskas-Vanagas. Buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, tačiau iš jos pabėgo ir partizanavo V. Pabarčiaus būryje. Kovėsi 1944-12-15 Pušynės miško kautynėse. Žuvo 1945 metų rugpjūčio mėnesį kaudamasis su stribu Jonu Montvila Šulaičių kaime.
kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/AA3E97AE-3189-4C25-...